Ša.. Patylėk, leisk bent šiandien Tau pabūsi savimi, leisk būti niekam nepriklausomai, svetima, nepažįstama.. Mintys rytinės dažniausiai krintančios į galvą..

Tau laikas keltis.. Pietūs ant stalo. Dažniausiai pasigirsta garsus mamos balsas..

Tau nieko nebelieka, tik pakelti galvą nuo šiltos baltos pagalvės, kojas ištraukti iš šiltai susukto pledo ir nužingsniuoti prie veidrodžio. 

Lėtai akimis nurėši savo figūrą ir ilgai kartosi ..

Aš noriu keistis. Būti ta kuria bus visiems tobula, bet neprieinama.

Lėtai užsidėsi drabužius, paimtus iš kampo.

Lėtai užsimausi juos, žiūrėdama į veidrodį.

ir mintyse kartodama, sau.

kažko trūksta...

išsitrauksi kosmetikos rinkinį , kuriame kažko ieškosi.

tavo šilti rankų pirštai lies vėsinančia tūbelę.

Atsukus ja , lėtai prieisi prie veidrodžio

ir dažysi savo blakstienas 

nuo

miego traiškanotas. 

Lėtai nusišypsosi , griebdama nuo spintelės dideles šukas

ir šukuosi savo suveltus plaukus mintyse galvodama

`` Šitas rytas kitoks nei visi `` .

*

Tu privalai išeiti į lauką kartu su manimi!

pasigirsta draugės garsus prašymas per telefoną.

lėtai patraukusi telefoną šalyn, nuoširdžiai prisimerkiau

su šypsena veide jai ištariau -

gerai..  

tyliai ištardama vietą ir laiką.

  

*

Mažų šaligatvių vingiai .

Medžiai , žmonės ir automobiliai .

Tarp mūsų tylu..

Tik muzika leidžia 

nublokšti mintis kažkur tolyn.

Eini, stebiesi . 

žmonės keisti, skubantys,

lekentys iš darbų namo

kipsis į eilinius darbus..

O mes .

Mes tysosim priblokštos  rutinos

kuri mus kiekvieną dieną lanko...

 

*

 Tylu, smagu.

Tik girdi kaimynystėje gyvenančių

mažų vaikų juoką.

Atsisuki pažiūrėti į juos, 

bet saulės spinduliai

šildo tavo veidą..

Prisimerki, nusišypsai

iš akių ištrykšta maža ašarėlė..

ji lėtai rieda tavo šiltu 

raustelėjusiu skruostu.

Mintyse sugrįžti į vaikystę

į ilgus šiltus vakarus 

lauke.

taip gera .

mažas šiltas šiurpuliukas 

pereiną per tavo kūną.

* 

Kas dabar ?

o neeeeeeeeeeeeeeee..

mintys pradingsta tolyn.

akys veda link toliese pastatytos

šiukšlių dėžės..

ilgai žiūriu ..

pasislenku į priekį , kad geriau viską matyčiau..

bet ne..

Išbėga vyriškis su odiniu diržu rankoje.

Lėtai nužiūriu vyriškį, poto diržą jo rankose

Krupteliu..

širdis ima greičiau plakti ..

Jis apsidairo daveda savo akis

link manęs.. 

nusisuku. jis lėtai nueina.

Tik mažas berniukas atitraukia mano dėmesį.

* 

Vaikas, nešinas didelę ruda dėže

iš kurios sklido 

lyg senų barškančių indų

garsas..

Jis ėjo artyn..

Metė dėže ..

garsas perėjo per mano ausis.

prisimerkiau .

 

*

 Lėtai atmerkiau ir stėbėjau kaimynystėje 

augantį berniuką.

Jis ėjo link mažo medžio..

pasilenkė ir kažką sumurmėjo .

nepaleidau nei minutės jo iš savo akių ..

jis ištraukė mėlyną maišą.

pasėmė jį, įmetė į dėžę

ir nešėsi į kiemą.

atsistojau nuo didžiulio šulinio

ant kurio sėdėjau

iš paskos ir mano draugė

priėjau prie berniuko .

- Ką čia turi ? tyliai paklausiau jo .

- Dėže . atšovė jis ir pravėre ją.

ten buvo sudėti senoviški indai .

Jis tyliai man pasakė: 

- Čia bus mano nauji žaislai į 

smėlio dėže. Nusišypsojo vaikis.

Bet.. mintyse galvojau apie jį.

O kas maiše ? tyliai jo paklausiau .

Duona. atšovė jis. 

Vaiko patėvis vėl išlindo iš kambario.

Vaiką vijosi po žalia pieva

jis bėgo kartu su dėže rankose nuo jo.

Aš jį parvesiu į kiemą. Tyliai pasakiau

jo patėviui .

Jis atsitraukė nuo berniuko ir nuėjo tolyn.

  

*

berniukas skubėjo link smėlio dėžės.

išvertė žaislus ir pradėjo žaisti .

Kam tau ta duona ? Jo paklausiau.

Aš ją valgysiu atšovė jis.

apžiūrėjau duoną .

ji buvo lyg nauja, neišvyniota .

Tyliai pasakiau :

Tai neš ją mamai .

nes berniukas buvo iš neturtingos šeimos.

- Nenešiu. atšoviau jis.

Kodėl ? (paklausė mano draugė)

Todėl, kad aš jos negausiu...

man mama neduos.. 

( išrėžė mums tokius žodžius 6 metų berniukas )

Nutilau . Rankų oda pašiurpo

rinkau jo žaislus.

Su drauge vedėme jį link namų.

Jis duonos kepalą pasidėjo į krūmus

uždengė, kad niekas nematytų.

 

*

vedžiau jį link jo namų. 

Atvėrus buto duris

pasiskleidė nemalonus kvapas.

ėjom paskui jį .

jis atėjo į kambarį kuriame

jo motina gulėjo 

su neblaivia kaimyne

vienoje lovoje apsikabinusios.

padėjau berniuko žaislus šalia jo lovos

lėtai išėjau..

  

*

Ilgai apie viską galvojau..

ne tik aš, bet ir mano draugė...

Padėkokime savo tėvams už viską

ką jie mums suteikė ir davė . 

nes ne visi tai gali turėti

ir jausti .

♥